- dieverė
- díeverė sf. (1), dieverė̃ (3a) 1. vyro sesuo, moša: Gražią dieverė̃lę turi Mrj. 2. Al dieverienė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dieverėčia — sf. (1) dieverio duktė: Neseniai in mus buvo atvažiavus dieverėčia Rš. Seserėčia dieverėčia, kad norėčia, nutekėčia Rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dieverėlis — dieverė̃lis dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dieveris — dieverìs, iẽs ( er̃s K) sm. (3a), dieverìs, io [K], Krok, dieverỹs (3a) Rdm; CI391, SD51, B, R vyro brolis: Vyro brolis, dieverìs, man negi giminė! Vd. Anyta yra paties motyna, dieveriai yra paties broliai S.Stan. Prie dieveriui gyveno Ad.… … Dictionary of the Lithuanian Language